Ducati Multistrada V2 S – kas su juo negerai?

2000 kilometrų Korsikos ir Sardinijos kalnų vingiais apie motociklą šį tą pasako. Tad sąžiningai ir atvirai apie viską kas blogai su Ducati Multistrada V2 S.

Ducati Multistrada V2 S – kas su juo negerai?

Kodėl Ducatis, o ne daugelio šlapia svajonė BMW GS rašiau anksčiau. Be to, šalyje, kur vidutinis atlyginimas yra 1400 į rankas, atnaujinta Ducati Multistrada V2 S, už 16 tūkst. eur, paskelbtas metų motociklu. Mano rankose – 2024-ųjų Multistrada, su vos 9000km ant odometro.

Ducatis pasirodė lengvesnis, nei tikėjausi. Dar bandau susivokti, kodėl maniau, kad jis bus sunkus – ar dėl išvaizdos ir visų plastikų, kurie jį padaro vizualiai masyviu, ar dėl kažko kito. Gamintojas dievagojasi, kad naujasis modelis apie 18kg lengvesnis už ankstesnįjį, tačiau jo nesu bandęs, tad palyginti neišeina.

Galios ir greičio Multistrada turi per akis – mocas labai energingas, staigiai begėjasi ir staigiai stoja. Dėl nedidelio svorio – puikiai valdomas, bet kuris posūkis atrodo įveikiamas, neapleidžia jausmas, kad situaciją kontroliuoji visada.

Dviejų cilindrų variklio trūkumai - vibracija ant didesnio greičio/sūkių. Ima jaustis maždaug prie 120 km/h, tačiau palyginti švelniai ir labai neerzina. Mano oru aušinamas Moto Guzzis prie autostrados greičių vibruoja labiau.

Žinot tą firminį Ducačio sausos sankabos barškejimą, kai motociklas ant laisvo bėgio? Multistrada V2 S sausos sankabos nebeturi, bet paveldas likęs: labai įdomus variklio garsas – kažkoks vidurys tarp švilpimo ir barškėjimo.

Po kelių valandų energingo važiavimo problema tapo sėdynė. Ji gili ir pasislinkti pirmyn ar atgal vietos nedaug. Gal tik man, bet ilgai važiuojant norisi pasisilinkti atgal, keičiant sėdėjimo pozą. Jei sėdynė būtų kitokia – labiau lygi, kaip pas Yamaha Tenere, ilgose kelionėse motociklas vargintų mažiau. Su mano ūgiu (apie 1m 90cm) norėtųsi ne tik galimybės sėdynėje slankiot pirmyn-atgal, bet ir aukščio, kad kojos važiuojant būtų mažiau sulenktos. Dalį problemos, galbūt, spręstų sėdynės keitimas į aukštesnę, bet jos įprastai prideda tik apie 2 cm aukščio, tad nežinia kiek toks pokytis jaustųsi ilgoje kelionėje. 

Prietaisų skydelis perkrautas informacija. Rodoma ir tai kas nereikalinga, pvz. variklio temperatūra. Koks man skirtumas ar variklio darbinė temperatūra yra 78 ar 108 laipsniai? Juk aš neturiu galimybės reguliuoti aušinimo. Kol nedega raudona CHECK ENGINE lemputė, motociklo darbiniai parametrai manęs nejaudina. O štai norint pamatyti oro temperatūrą, ją jau reikia pasirinkti, kad rodytų. Ir tam aukoti pvz., Trip A ar Trip B, ar kuro suvartojimo rodmenis ir pan. Viskas kas ne apsukos ir greitis, rodoma maždaug vienodo dydžio skaitmenimis ir juose susigaudyti reikia įpratimo. 

Motociklas prikimštas elektronikos, bet pagrindinio devaiso – automatinio atstumo laikymo nuo prieky važiuojančios mašinos – nėra.

Ducati Multistrada V2S užvedimas keyless – užtenka turėt raktelį kišenėje. BET: motociklo neužvesi prieš tai neįžiebęs skydelio. Skydelį įjungia kitas mygtukas nei užveda motociklą. O užgesina vėl tas, kuris įjungia skydelį. Yra dar ir tradicinis raudonas Kill switch, bet jis... užgesina variklį, tačiau palieka šviesti skydelį. Kam visa šį abrakadabra reikalinga, taip ir nesupratau.

Vieną dieną motociklas ėmė ir... pakibo. Užgesinus variklį, elektronika nebereagavo į nieką – skydelis ir šviesos švietė toliau ir nesileido išjungiamos, o motoras nebesileido užvedamas. Tokia tarpinė būsena, kai nieks neveikia, ir dar akumuliatorių siurbia. Po neįlgo susirašinėjimo su motociklo nuomotoju, sužinojau, kur yra motociklo RESET mygtukas. Jis slepiasi po nedidele, lengvai nuimama, panele ant bako priekio. Paspaudus mygtuką viskas užgeso ir po kelių minučių vėl veikė kaip įprasta. Anksčiau italai garsėjo nepatikima elektronika, bet nemanau, kad šis įvykis tik patvirtina legendą. Juk kompiuteriai kartais pakimba, o kuo daugiau elektronikos turi motociklas, tuo didesnė rizika, kad tas kompiuteris kažkada užsiožiuos.

Ant motociklo buvo sumontuoti SW-MOTECH apsauginiai lankai. Ir jie tapo dar viena problema. Esmė ta, kad jų tvirtinimas pernelyg išsikiša į šonus ir kai posūkiuose kojomis spaudi baką, apsauginių lankų tvirtinimas abiejose pusėse įsirėžia į blauzdas beveik iki mėlynių. Įdomu dar tai, kad prie +36°C ant saulės crashbaras, ties tvirtinimo vieta įkaisdavo tiek, kad degino net per moto džinsus. 

Stiklas reguliuojamas, gali pasikelti ir nusileisti. Su mano ūgiu net pakeltas stiklas oro srauto nuo veido nenuėmė, važiuojant greičiau norėjosi užsidaryti šalmą. Bagažo dėžės mažokos, bet aerodinaminės ir atitinka moco stilių, tad vaizdo negadina. 

👎
NEPATIKO: sėdėsena, stiklas, prietaisų skydelis, lankai.
👍
PATIKO: energingas variklis, svoris, valdomumas.

Pilną baką?

Šis žurnalas išlaikomas iš tyro entuziazmo. Su Jūsų pagalba galėtume papasakoti daugiau nuotykių.

NUPIRKITE MUMS BENZINO