Migrantai, karštis ir trumpiausia Europos siena
Į Maroką dažniausiai važiuojama pamatyti Merzūgos kopų, pavingiuoti Atlaso kalnais ar tiesiog pasidraskyti išdegusioje bekelėje. Nė viena iš tų vietų mūsų nedomino.
TIKSLAS. Europos siena afrikos žemyne. Norėjome pravažiuoti pro visus tris Ispanijos eksklavus Maroke: Seutą, Melija ir tarp jų esančią mikroskopinę Peñón de Vélez de la Gomera. Nedažnas marštrutas mototurizmui.
Net ir praėjus dviem mėnesiams po masinio migrantų antplūdžio, jautėsi, kad tai tema nr1. Pilna policijos, žandarmerijos, kareivių ir žurnalistų. Balkonuose plėvesavo Seutos vėliavos, vyko vietinių gyventojų protestai. Liepos 30d. Seutą užplūdo daugiau nei 70 tūkst. nelegalų, patikėjusių fake news apie atvirą sieną į Europą. Kai atvykome, vis dar buvo keliolika tūkstančių jų, kurių ispanams nepavyko grąžinti Marokui.
ŠALIS. Graži, įvairi ir labai apšikta. Patiko atkarpa palei Viduržemio jūrą nuo Ceuta iki Melilla. Geras kelias, vingiuotas, bet ne per daug, geri vaizdai - iš vienos pusės jūra, iš kitos - kalvos ir saulės išdeginta dykynė.
Į Merzugą nesukom, nes būtume pritrūkę laiko, bet tas Sacharos pakraštys kuriuo pravarėm turėjo žavesio. Aš apskritai jaučiu silpnybę dykumoms. Važiuot per jas visada yra meditacija.
Puikiai susivažiavo ir Tizi n'Tichka. Bet čia, kitaip nei pakrantėje jautėsi, kad važiuojam turistinėmis vietomis.
ŽMONĖS. Malonūs ir paslaugūs, ypač neturistinėse vietose. Nebuvo nė akimirkos, kad jausčiausi nesaugiai. Nori bendrauti, bet su anglų kalba čia sunkiai. Šiaip čia prancūzų yra lingua franca, bet sutikom ir viešbučio personalo kuris kalba tik arabiškai. Bet pirštai, kūno kalba ir kažkaip susikalbi.
Kelias viduržemio jūros pakrante jungia visas tris ispanų teritorijas Maroke. Daug posūkių ir gražūs vaizdai į jūrą, todel fotkių nedaug. Vairavau ir mėgavausi, tad fotkint nebuvo laiko. Apskritai, keliai geri, bet greitis ribojamas iki 60-40 km/h, prie kiekvienos perėjos ir žiedo - po policininką arba du. Per dieną nuvažiavom 260km. Lietuvoj tai būtų pasivažinėjimas po darbo, bet čia kalnai su daugybe lėtų posūkių ir karštis daro savo.
ALKOHOLIS. Kaip nafta Lietuvoje – retas ir sunkiai randamas resursas. Alkoholio yra, bet specialiose vietose ir ne viešai. Lauko kavinėje gurkšnoti negalima, tik uždarame kiemelyje ar iš gatvės nemtomoje patalpoje. Jei tikėti chat gpt, kai kuriuose miestuose nėra nė vienos parduotuvės ar restorano su alkoholiu. Jei tikėti tuo pačiu chatgpt, turistiniame "Mėlynajame" Chefchaouen mieste yra vos vienas pubas. Buvau jame. Pub'u tą vietą pavadinti sunku. Tiesiog kaip eilinis arabiškas restoranas, tik prirūkytas ir apšnerkštas. O įkalę vietiniai yra labai triukšmingi. Nė iš tolo neprimena vietos, kur po ilgo raido maloniai išsiurbtum porą šalto. Labiau vietą skirtą tiems, kuriems alko, dėl vienokių ar kitokių priežasčių "reikia".
Peñón de Vélez de la Gomera iš esmės yra uola šalia kranto, kurioje, senovinės tvirtovės likučiuose, vis dar laikosi ispanų įgula. Peñón de Vélez de la Gomera iš pradžių buvo sala, tačiau 1930 metų žemės debėjimas suformavo nedidelę smėlio sąsmauką sujungusią salą su žemynu ir dabar joje yra trumpiausia pasaulyje siena tarp dviejų valstybių - 85 metrų ilgio, kuri pažymėta skersai ištempta virve. Ispanijai priklauso ir daugiau tokių uolų palei Maroko pakrantę. Jos vadinamos Plazas de Soberanía.
EISMAS. Įdomus. Jei galės bietinis važiuos per vidurį , apsižergęs ištisinę juostą ar punktyrą. Velkiesi paskui tokį ir galvoji: jis čia kažką lenkia ar ką? Sutikt priešais iš posūkio išnyrantį sunkvežimį tavo juostoj irgi ne stebuklas. Čia greit supranti, kad posūkiuose geriau laikytis kelio pakraščio, o ne prie vidurio. Beje galima važiuot ir priešpriešine juosta. Juk iš priekio nieks nevažiuoja. Ištisinė juosta ar ženklas lenkti draudžiama yra tik rekomendacija. Ir netrunki suprast kodėl. Ogi todėl, kad kely, kur max greitis leidžiamas 80km/h, yra tokių, kurie velkasi apie 40-50. Ir ne sunkvežimiai ar traktoriai, o lengvosios mašinos. Ar jie benzą taupo ar mobiliake tuo metu browsina – nežinau, bet juos lenkia visi nepaisydami ženklų ar kelio žymėjimo.
MELIJA – antras, Ispanijai priklausantis miestas Maroke. Jis daug mažesnis už Seutą. Tai tipiškas Viduržemio jūros miestas su tokia pat atmosfera kurią matėte Italijoje ar žemyninėje Ispanijoje.
KLIMATAS. Nuo +17 ( vieną pusdienį) iki +43. Kol dar apie +30 priprast galima, pabaigoj prie tokios temperatūros jau varėm su striukėmis, nors pradžioje kimšdavom jas į dėžes. Bet kai temperatūra apie +40, jau darosi sunku, bent jau man. Šiaip rytais būdavo malonūs 23-26, bet per valandą-pusantros užkaisadvo iki daugiau nei 30.
Sacharos nepasiekieme, bet pravažiavome jos pakraščiu. Kraštovaizdis man primena Atakamą – bekraštė raudona, vaitojanti dykra, mėlynas dangus, saulė, karštis ir į horizontą šaunanti asfalto juosta. Kiekvienam motociklininkui linkiu pajusti tą dykumos hipnozę. Nesvarbu kiek pas tave Iron Butt ženklelių, nesvarbu ar tu žiemą mocu nuvarei iki Nord Kapo, nesvarbu per kiek valandų sulakstei iš Gibraltaro į Archangelską. Jei nesi motociklu važiavęs dykumoj, reiškia nesi motociklu važiavęs išvis.
TUALETAI. Va čia buvo įdomu. Iš esmės tai sena gera sovietinės mokyklos trauma: skylė grindyse ir dvi pėdutės. BET. Jokio tualetinio popieriaus ir bakelio vandeniui nuleisti. Vietoj jų - vandens kranelis kažkur prie žemės ir plastikinis kibiriukas. Kaip viskas turėtų veikti, galiu tik įsivaizduoti.
ATLAS STUDIO. Filmuota daug gerų filmų: Gladiatorius, Black Hawk Down, Vikingai, Game of Thrones ir kt.
TVARKA. Eina jie nx. Labiau apšiktos gražios šalies nesu matęs. Čia vienoj vieno kelio pusėj yra daugiau plastiko šiukšlių, nei visas Vilnius išmeta per savaitę. O dar yra kita kelio pusė ir visi kiti keliai. Kai pamatai tą šiukšlyną ir jame "besiganantį" asiliuką supranti su kokiais vėjo malūnais Europoje kovojame atsisakydami plastikinių šiaudelių. Supratimas paprastas: kur ne mano kiemas - man vienodai. Čia iškart gali pastebėt kurie gyventojai turtingesni - jie prie namų turi kiemelius. Juose ir augalai, ir baseiniukas ar fontanas, ir tvarka. Bet pats namas su tuo kiemeliu gali stovėt vidury totalaus šiukšlyno. Kas už tvoros, namo savininkui nerūpi.
Išmest šiukšlę iš važiuojančio automobilio yra savaime suprantamas dalykas. Žo, čiabuviai tik nešika po savimi, bet visa kita...
Dienos planas buvo persirist per kalnus atgal per Tizi n'Tichka kelią. Kelias tikrai geras ir vaizdais, ir vingiais. Iškart jautėsi, kad atsidūrėm labiau turistinėje vietoje, nei buvom iki šiol: asfaltas - geresnis, mašinos - naujesnės, autobusai, mikriukai ir visureigiai vežiojo turistus. Eismas nemažas, bet dar ne toks, kad trukdytų linguot iš posūkio į posūkį.
BIUDŽETAS. Kažkas iš pasakų pasaulio. Varėm dviese, 10 dienų. Mano išlaidos: ~650€. Čia yra viskas: maistas, benzas, nakvynės (ir nakvynės ne pigiausios, ieškojom "geresnių" ir visada ėmėme du atskirus kambarius). Atskira eilutė moco nuoma: 1000€.
IŠVADOS: ar raidas pateisino lūkesčius? Taip. Norėjau pamatyt ispanų anklavus Maroke + pravaryt smagiais keliais. Abu dalykai check.
Ar dar liko ką norėčiau pamatyti? Taip: Merzuga ir Vakarų Sachara.
Ar noriu dar kartą grįžti į Maroką?
NE.
